Matyt, šį faktą reikėtų vertinti remiantis ilgesne laiko perspektyva, kol kas turime tik pirmojo pusmečio rezultatus, o tai per mažas laiko tarpas aiškesnėms tendencijoms pamatyti. Bet turbūt nesuklystume pasakę, kad pagrindinė investicijų sumažėjimo priežastis yra įvairiapusis neapibrėžtumas. Diskusijos dėl mokesčių pakeitimo investuotojams parodė, kad visa mokestinė aplinka, kuri ypač aktuali aukštos pridėtinės vertės kūrėjams, yra neapibrėžta. Ji labai greitai gali būti pakeista, į ją gali būti nusitaikyta kaip į lengvą taikinį. Tuo labiau kad ankstesnė Vyriausybė 1 proc. punktu buvo padidinusi pelno mokestį. Dabartinė, praėjus tiek mažai laiko, jį dar padidino 1 proc. punktu. Verslui itin svarbus stabilumas, prognozuojamumas, išankstinis žinojimas, kad vienas ar kitas svarbesnis pokytis nebus staiga ištrauktas iš kažkokios kišenės.
Antrasis neapibrėžtumo veiksnys, suprantama, yra geopolitinė aplinka. Tiek dėl karo Ukrainoje, tiek dėl Jungtinių Valstijų muitų politikos investuotojai, ko gero, yra priversti atidžiau stebėti situaciją, matyt, tą jie ir daro. Tik laikas parodys, ar tas neapibrėžtumas yra įveikiamas. Mes savo investicinį konkurencingumą saugodavome, laikydavome jį svarbiu veiksniu, bet paskutiniai mokestiniai pakeitimai, kai buvo vengiama liesti tuos ekonomikos segmentus, kuriuose yra nemažai šešėlio, parodė, jog nusitaikyta į tas sritis, kuriose veikiama pakankamai skaidriai. Bandymas tokiu būdu juos „paspausti“, manau, irgi prisidėjo prie tos faktų visumos, kuri nulėmė tiek sumažėjusias užsienio investicijas, tiek didesnį verslo atsargumą, ir ne tik dėl situacijos Lietuvoje.
Jei norime siųsti pozityvų signalą investuotojams – ne tik iš užsienio, bet ir mūsų žmonėms, Lietuvoje kuriantiems verslus, svarbiausias dalykas, galintis pašalinti bet kokią abejonę ar neužtikrintumą, yra įtikinamas dėmesys valstybės gynybos stiprinimui. Taip pat – nuoširdus rūpestis sudaryti tam sąlygas, vykdyti įsipareigojimus, ambicingai investuoti į atgrasymą. Gynybos biudžeto pildymas pasitelkus mokesčių pertvarką galėjo būti tas instrumentas, kuris šia prasme būtų siuntęs gerą signalą. Tačiau matome, kad tai padaryti pavyko tik iš dalies.
Turbūt daugelis Lietuvoje, kurioje krepšinis yra tikroji aistra, sutiktų, kad per vidurio pertrauką dar nevalia sakyti, kaip pasibaigs varžybos. Lygiai taip pat galėčiau pasakyti, kad pirmojo pusmečio rezultatai aiškiai pasako tik vieną dalyką – prie tokios situacijos atvedė ankstesnis 1–2 metų įdirbis. Jei žvelgtume pragmatiškai, taip pat iš asmeninės darbo „Investuok Lietuvoje“ patirties, galiu pasakyti, kad aktyvus derybų procesas kalbantis su potencialiu investuotoju nuo pirminio kontakto iki sprendimo priėmimo trunka nuo 12 iki 24 mėnesių. Taigi, šiandienos rezultatai tikrai neatspindi esamos situacijos, o tik paveldėtą įdirbį, kurį radome.
Tačiau jau nuo pirmųjų dienų ėmėmės reikšmingų darbų, kad tos prielaidos dėl tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo keistųsi iš esmės. Vienas iš esminių dalykų – patikimumas ir greitis. Lietuva jau tikrai žinoma kaip patikima partnerė. Pas mus investavusios įmonės nuosekliai plečia veiklą, nes mato, kad tai, kas yra pažadama, būna įgyvendinama ir tęsiama. Vienas svarbiausių dalykų, ką padarėme per pirmąjį pusmetį – nutiesėme, galima sakyti, investicijų greitkelį. Atliktas esminis procedūrų peržiūrėjimas, skirtas stambiems investiciniams projektams, taip pat gynybos investicijų projektams ir visiems kitiems projektams, kai investuojama laisvosiose ekonominėse zonose.
Priklausomai nuo situacijos, procedūros nuo sprendimo priėmimo iki statybų pradžios sutrumpinamos net iki 10 kartų. Tai, kas trukdavo 2–3 metus, dabar truks tik 2–3 mėnesius. Tai esminis įrankis, kurį sukūrėme per labai trumpą laiką. Jis pozicionuoja Lietuvą kaip šalį, kurioje investicijos gali būti padarytos greitai ir be didelių trukdžių. Visa tai kuria prielaidas man būti optimistiškai nusiteikusiam dėl antrojo pusmečio, kuris pradės atspindėti jau šios kadencijos įdirbį ir rodyti tuos ambicingus rezultatus, kuriuos norime matyti. Tuo labiau kad esame iškėlę itin didelius tikslus – taip pakeisti investicinės aplinkos prielaidas, kad pereitume nuo investicijų skaičiavimo šimtais milijonų prie milijardų, ir iki 2030 metų galėtume pritraukti į Lietuvą iki 10 mlrd. tiesioginių užsienio investicijų.
Kalbėjosi Arvydas Praninskas