Informacinis chaosas

Konferencijoje dalyviai turėjo puikią progą pasikeisti nuomonėmis aktualiais klausimais, čia buvo pristatyti Lietuvos mokslininkų ir veterinarijos specialistų per keletą pastarųjų metų atliktų bičių užkrečiamųjų ligų, jų gydymo ir teršalų meduje mokslinių tyrimų rezultatai.

Renginį vedęs Lietuvos bitininkų sąjungos pirmininkas prof. Algirdas Skirkevičius apibendrindamas situaciją bitininkystėje sakė, kad galima pasidžiaugti teigiamais poslinkiais. 2009–2010 m. žiemos rezultatai geresni nei ankstesniais metais. Nuo varozės žuvo 16–20 proc. bičių šeimų, 10 proc. jų pražudė maisto stoka, 7 proc. sunaikino pelės, 1 proc.  žuvo dėl nežinomų priežasčių. Pasak mokslininko, išsprendus varozės problemą situacija bitininkystėje labai pagerėtų. Jis teigė, kad bičių nykimo sekimo programa kol kas netobula. Gautus duomenis reikia vertinti atsargiai. Jei laikoma, kad 10 proc. žuvučių bičių šeimų yra norma, tada Lietuva pagal šiuos rodiklius mažai kuo skiriasi nuo kitų ES šalių. Pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad bičių šeimų žuvimas buvo 1,6 karto didesnis už normą. Prof. A.Skirkevičius tikino, kad kol kas bitininkai gyvena informaciniame chaose. Sprendžiant bičių sveikatingumo problemas aktyviau turėtų veikti mokslininkai, bitininkai ir žiniasklaida.

Didins finansavimą

Daugelis konferencijos dalyvių pabrėžė, kad mokslinių tyrimų rezultatai verčia sunerimti tiek veterinarijos gydytojus, tiek ir bitininkus. Pavyzdžiui, iškelta viena iš problemų, kad tam tikroms infekcinėms bičių ligoms gydyti oficialiai įregistruotų vaistų nėra ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Būtent tokioms problemoms spręsti skirtas ES komunikatas dėl naminių bičių sveikatos, kuriame numatyta 2012–2013 m. skirti padidintą finansavimą bičių mirštamumo priežastims aiškintis.

Renginyje dalyvavo visos šalies bitininkai. Iš Mažeikių kartu su kolegomis atvykęs Pranas Noreika sakė, kad tokios konferencijos būtinos, o dalyvavimas jose – puiki proga ne tik pabendrauti su kolegomis, bet ir sužinoti, kokias problemas ir kaip sprendžia ne tik šalies, bet ir pasaulio bitininkai.

Būtina atranka

Ypač dėmesingai bitininkai klausė dr. Jono Balžeko pranešimo, kuriame buvo aptartas bulgariško preparato „Varostop“ efektyvumas antrais naudojimo metais. Mokslininkas ir praktikas pastebėjo, kad didelę klaidą daro bitininkai „Varostop“ juosteles laikydami avilyje visą žiemą. Ne vieno bičiulio bitės po tokio „eksperimento“ žuvo. Blogai, anot pranešėjo, kai bičių laikytojai patys nustato vaistų normas, o ne vadovaujasi gamintojų rekomendacijomis. J.Balžekas patarė kuo daugiau naudoti savos veislinės medžiagos, nes atsivežant iš užsienio rizikuojama savo bites apkrėsti naujomis ligomis. Pasak jo, blogai, kai vienoje vietoje laikoma po 50 ir 60 bičių šeimų, nes ligos protrūkio atveju gali būti didesni nuostoliai. Bitininkas patarė avilius laikyti saulėtoje vietoje, nes virusai aktyviau vystosi drėgnoje aplinkoje. Anot jo, atranka būtina, tad pamačius, kad šeima silpna, bitės pajuodę, geriau jas likviduoti nei gydyti.

Reikia palaikyti vienas kitą

UAB „Medicata“ vadovas Sigitas Vasiliauskas sakė, kad savo produktų gamybai naudoja tik Lietuvos bitininkų produkciją, todėl yra suinteresuotas, kad ji būtų kokybiška. Jis teigė, kad pirmumą teikia Lietuvos karstinėje zonoje surinktam medui, nes ten ūkininkai turi laikytis griežtų aplinkosaugos reikalavimų, negali naudoti augalų cheminių apsaugos priemonių. Anot S.Vasiliausko, lietuvis turi palaikyti lietuvį ir atsiminti, kad veiksmingiausi bičių ir jų produktų preparatai bus tada, jei bus pagaminti iš toje pačioje geografinėje zonoje augančių augalų sunešto nektaro, žiedadulkių ir pikio.

Konferencijoje dalyvavo daug jaunų žmonių. Vienas iš konferencijos organizacinio komiteto narių Vilniaus Agrotechnologijos fakulteto Veterinarinės medicinos katedros lektorius Kęstutis Jazukevičius pasidžiaugė, kad kasmet daugėja norinčiųjų mokytis bitininkystės. Daugiau nei pusšimtis studentų išklauso bitininkystės kursą. Ne vienas vėliau pradeda mėgėjiškai bitininkauti. Tačiau, pasak dėstytojo, blogai tai, kad bitininkystės kurso nebėra Lietuvos veterinarijos akademijoje.

 Konferencijoje nutarta ir toliau palaikyti bei stiprinti visų suinteresuotų šalių dialogą gerinant bičių sveikatingumą ir gerovę Lietuvoje ir rengti panašaus pobūdžio konferencijas ne rečiau kaip kas 2 metai.

Rapolas Tamošiūnas