Paieška

2013-03-06 17:00

Uogų augintojo ūkyje – inovatyvūs sprendimai

Vienas stambiausių šalies uogų augintojų F.Šlėvė sako, kad obuolių ir uogų džiovinimas pasiteisino – džiovintus skanėstus mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Vidos Tavorienės nuotr.

Vienas stambiausių šalies uogų augintojų F.Šlėvė sako, kad obuolių ir uogų džiovinimas pasiteisino – džiovintus skanėstus mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Vidos Tavorienės nuotr.

Novatoriško mąstymo ūkininko ūkyje nuolat gimsta naujų sumanymų, kuriuos įgyvendinus vidaus rinkoje atsiranda įvairesnių produktų. Jau ketvirtus metus Radviliškio rajono uogininkas Feliksas Šlėvė obuolių traškučiais ir džiovintomis uogomis džiugina ir vaikus, ir suaugusiuosius. Visą džiovintą produkciją jis išparduoda vidaus rinkoje – daugiausia Vilniuje ir Kaune.

Skanėstai be jokių konservantų

Netoli Arimaičių ežero įsikūręs vienas pirmųjų Lietuvos ūkininkų F.Šlėvė linkęs į naujoves ir pažangą. Jo ūkyje nuolat gimsta naujos idėjos, kurios netrukus ir įgyvendinamos. Jis nepabūgo atsisakyti tradicinio javų auginimo ir pasiryžo imtis uogininkystės. Ūkininkas vienas pirmųjų įveisė juodųjų serbentų plantaciją, pastatė vieną didžiausių šalyje šaldyklą, kurioje telpa iki 600 tonų uogų.

Ieškodamas naujų galimybių parduoti sodo ir uogynų gėrybes F.Šlėvė sugalvojo jas džiovinti. Pirmiausia pabandė džiovinti obuolius. Pavyko visai neblogai – nuo skanių obuolių traškučių sunku atsitraukti. Tai puikus skanėstas vaikams – natūralus, sveikas, be konservantų. Ūkininkas džiovina ir juoduosius serbentus, avietes, braškes, net šilauoges ir šaltalankius – visas auginamas uogas. Džiovintas uogas skanu ir sveika valgyti, jos tinka arbatoms gaminti.

Uogų augintojas pastebėjo, kad traškučių gamybai tinka ne visos veislės. Tam bene tinkamiausias pasirodė ‘Auksis’. O štai antaninių obuolių traškučiai per rūgštūs.

Labai vertingas skanėstas – džiovintos šaltalankių uogos. Tik šių uogų derlių labai sunku nuimti. Tačiau ūkininkas rado būdą, kaip nuo šakelių nupurtyti uogas: jos sušaldomos, o paskui nukuliamos ir išvalomos.

„Džiovinimas pasiteisino, tik toks konservavimo būdas gana brangus. Ypač dabar, kai pabrango elektra. Tai turi įtakos savikainai. Reikės ieškoti būdų, kaip atpiginti džiovinimą“, – sakė F.Šlėvė. Uogų augintojas drąsiau planuoja naujas investicijas. Didžioji dalis banko paskolos, paimtos šaldymo saugykloms įrengti, jau grąžinta. Paskola buvo 3 mln. Lt, dar 1,5 mln. Lt gauta iš ES paramos lėšų.

Atsikando ekologijos

F.Šlėvės ūkyje plyti apie 100 ha uogynų ir sodo. Uogas auginti pradėjo ir sūnus Vigantas. „Sūnus ir marti Lina prižiūri braškes, o man liko serbentynas, sodas“, – tarstelėjo ūkininkas. Jaunųjų ūkininkų 3 ha braškyne įrengta požeminė lašelinė laistymo sistema, apsauga nuo šalnų. Sūnaus ūkis ekologinis, o Feliksas jau atsisakė ekologinės uogininkystės ir perėjo prie tausojančiosios. Dabar jis gamina išskirtinės kokybės produktus.

„Mano 80 ha serbentynas buvo ekologinis. Auginti ekologiškas uogas paskatino išmokos, tačiau ilgainiui tai nedavė jokios naudos. Nuo kenkėjų cheminiais preparatais nepurškiami ir netręšiami ekologiniai serbentynai pradėjo skursti ir nykti. Iš hektaro tepriskindavome 300–500 kg uogų“, – pasakojo ekologine uogininkyste nusivylęs F.Šlėvė.

Diegiant aplinką tausojančią auginimo sistemą leidžiama naudoti mažesnius kiekus trąšų ir chemikalų. Patręšti uogakrūmiai atsigavo, derlius pagausėjo. F.Šlėvė buvo užsakęs ekologiškai išaugintų ir išskirtinės kokybės ženklu pažymėtų uogų tyrimus. Anot jo, duomenys parodė, kad šios uogos iš esmės nesiskiria.

Uogų augintojas savo serbentyną atnaujino lietuviškomis juodųjų serbentų veislėmis, kurios labiau pritaikytos mūsų klimato sąlygomis. „Kai tik pradėjome veisti serbentynus, žavėjomės užsienietiškomis veislėmis, kurios labai derlingos. Tačiau neįvertinome, kad geriems derliams gauti tokius uogakrūmius reikia itin daug tręšti, be to, vakarietiškos veislės lepesnės“, – aiškino F.Šlėvė.

Investuoja į gerą įrangą

Juodųjų serbentų rinka išgyveno ir pakilimus, ir nuosmukius. Prieš kokių penkiolika metų į uogininkystę metęsi žemdirbiai prisimena, kad tuomet uogų kilogramą galėjo parduoti už daugiau kaip 4 Lt. Tačiau tokia kaina, žadėjusi gerus pelnus, laikėsi neilgai. Ilgesnis buvo laikotarpis, kai už juoduosius serbentus buvo mokami centai. Pastaraisiais metais šios uogos vėl pabrango.

F.Šlėvė mena, kad buvo sunkių momentų, ypač tada, kai šaldyklose stovėjo neparduotos uogos, o bankininkai reikalavo tučtuojau vykdyti įsipareigojimus. „Jei ne gera šaldymo įranga, uogininkystės ūkiui būtų sunku išsilaikyti“, – įsitikinęs radviliškietis.

Uogos smūginio šaldymo kameroje sušaldomos 50 laipsnių temperatūroje, tada transporteriu nukreipiamos į kalibravimo liniją ir fasuojamos. Į popierinius maišus po 25 kg sufasuotos uogos laikomos šaldytuvuose. Pagal pirkėjų poreikius uogos gali būti surūšiuotos į tris klases. Geriausios klasės serbentus galima parduoti litu brangiau.

Juodieji serbentai išvežami ir į Vakarų, ir Rytų rinkas. „Geriau dirbti su rusais nei su vakariečiais, nes šie labai priekabūs. Ne kartą susidarė įspūdis, kad priekabiaujama be reikalo – tik norint numušti kainą“, – sakė F.Šlėvė, turintis karčios bendradarbiavimo su vakariečiais patirties. Dabar ūkininkas suka galvą, kaip paleisti amerikietišką lazerinę uogų rūšiavimo mašiną. „Stinga elektroninės dalies komponentų. Lietuvoje daugiau tokių mašinų nėra, tad niekas negali patarti“, – susirūpinęs uogų augintojas.

Vardas:*

El. paštas:
Komentaras:*

Žemės ūkis

Informacija kasdien

Vardadieniai

Ada, Augmina, Inocentas, Nazaras, Nazarijus, Vytaras

TV programa

       
       

Kainos

Degalai

Valiutos

2014-07-28
Valiutos_usd
USD  
Arrow down
2.5644 LT
valiutos_eur
EUR     3.4528 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow down
4.3551 LT
Valiutos_lvl
LVL     4.9184 LT

Daugiau...

Žaliavos

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
101.54   bar.
Dujos
Arrow down
3.77   MMBTU
Auksas
Arrow up
1306   oz