2012-07-25 01:01
Artojų varžybose svarbiausia – meistriškumas
Savaitgalį Dotnuvoje (Kėdainių r.) vyko penkioliktos respublikinės artojų varžybos. Dėl nugalėtojų vardo ir tiesiausios vagos varžėsi trisdešimt artojų iš 23 šalies rajonų. Dalyvių pasveikinti atvykęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius taip pat sėdo prie traktoriaus vairo.
Sovietmečiu gyvavusias ir nepriklausomybės metais nutrūkusias artojų varžybas atgaivino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su Lietuvos artojų asociacija. Kasmet varžybose dalyvaujančių artojų vis daugėja, kyla jų meistriškumas.
Pirmą vagą išarė premjeras
Artojų varžybose dalyvavęs Ministras Pirmininkas A. Kubilius pabrėžė, kad visiems lietuviams žemė yra šventa, o jos arimas beveik prilygsta šventoms apeigoms. „Lietuvos artojų varžybos šiandien mums svarbiau negu, pavyzdžiui, Londono olimpiada. Todėl linkiu jums olimpinės dvasios. Svarbu – ne nugalėti, bet dalyvauti“, – sveikindamas artojus sakė premjeras. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius prieš varžybas padrąsino žemdirbius ir pabrėžė, kad nuo arimo kokybės priklauso ir derliaus gausa.
Ministras Pirmininkas, paspaudęs rankas artojų varžybų dalyviams, pats ryžosi sėsti prie traktoriaus vairo ir išarti pirmąsias vagas. Premjeras prisipažino, kad vairuoti galingą modernią techniką nebuvo sunku. „Nors vaikystę praleidau kaime ir moku atlikti visus ūkio darbus, tačiau vairuoti traktoriaus neteko“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Ministras Pirmininkas.
Žemdirbiai varžėsi kategorijose: arimo tradiciniais ir apverčiamais plūgais. Apverčiamais plūgais arė 18, o tradiciniais – 12 artojų. Respublikinių artojų varžybų dalyviai plušėjo beveik 4 valandas. Jiems teko įveikti 70 metrų ilgio vagas.
Vertinamas meistriškumas
Pasak varžybų teisėjo Lietuvos artojų asociacijos prezidento dr. Alfonso Malinausko, varžybose visada vertinamas ne greitis, o meistriškumas. Vienas pagrindinių varžybų dalyvių vertinimo kriterijų – vagos tiesumas. „Tiesiai ariant taupoma, nes mažiau dyla plūgo dalys, mažėja degalų sąnaudos“, – sakė varžybų teisėjas.
A.Malinauskas pabrėžė, kad artojų varžybos ne tik kelia žemdirbystės kultūrą, bet ir įtvirtina arimo įgūdžius. Dalyvaudamas rudenį rengiamuose arimo konkursuose-apžiūrose Lietuvos artojų asociacijos prezidentas pastebi, kad laukai ariami vis kokybiškiau. „Geras arimas priklauso ne tik nuo technikos, bet ir nuo artojo. Pagerinti arimo kokybę šalyje padėjo konkurso organizavimas rudenį, taip pat ir rajonuose vykusios arimo varžybos“, – sakė A.Malinauskas. Jis apgailestavo, kad kai kuriuose rajonuose arimo pamokos primirštos. Todėl iš arimų kyšo piktžolės ir neužartos šiaudų liekanos, skirtingai suverstos varsnos.
Ragina dalyvauti varžybose
Ukmergės rajono ūkininkas Rimas Lukša respublikinėse artojų varžybose dalyvavo trečią kartą, o rajoninėse varžybose savo jėgas išbandė net penkis kartus. R.Lukša ne kartą pelnė ir rudenį rengiamo arimo konkurso laureato vardą. „Mano tėvukas buvo traktorininkas, todėl nuo mažų dienų domėjausi technika“, – sakė ūkininkas, dirbantis 40 ha žemės.
Ruošdamasis respublikinėms artojų varžyboms R.Lukša išleido ne vieną tūkstantį litų: remontavo plūgą, pirko naują noragą. „Žemdirbiai turėtų kelti arimo kultūrą, susipažinti su arimo varžybų taisyklėmis ir nebijoti dalyvauti artojų varžybose“, – ragino R.Lukša. Pirmą kartą respublikinėse artojų varžybose dalyvavo Joniškio žemės ūkio II kurso moksleivis Evaldas Paliukas. Jauniausią dalyvį arimo varžybose dalyvauti paskatino mokytojas. „Taip prasidėjo varžybų karjera. Norint dalyvauti varžybose reikia išmanyti techniką, mokėti sureguliuoti plūgą ir daug dirbti“, – sakė E.Paliukas.
Patirties sėmėsi kaimynai iš Latvijos
Respublikinėse artojų varžybose dalyvavo Latvijos agronomų sąjungos vadovas Maris Grinvaldas. Svečias į Lietuvą atvyko ne tik pasisemti varžybų organizavimo patirties, bet ir pažiūrėti, kaip reikia teisingai arti žemę. „Gerai išarta žemė – didelė parama naujam derliui. Tačiau dirbant žemę, būtina viską atlikti išmintingai“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė svečias. M.Grinvaldas prisiminė tarybinius laikus, kai latviai kartu su lietuviais dalyvaudavo arimo varžybose ir pelnydavo aukštas vietas.
„Latvijoje, kaip ir Lietuvoje arimo varžybos nutrūko, tik tai tęsėsi ilgiau. Mūsų šalyje arimo varžybos buvo pradėtos organizuoti tik pernai. Šiais metais jos bus organizuojamos lapkričio 1 dieną“, – sakė M. Grinvaldas, kuris mūsų šalyje lankėsi Lietuvos artojų asociacijos prezidento dr. A.Malinausko kvietimu.
Nugalėtojai vyks į tarptautines varžybas
Arimo tradiciniais plūgais grupėje pirmą vietą pelnė Audrius Plerpa iš Pakruojo, surinkęs 253 balus, antrą vietą iškovojo Andrius Baublys iš Šilalės (229,7 balai), trečia vieta atiteko Egidijui Sališui iš Kėdainių (227,7 balai). Arimo apverčiamais plūgais grupėje nugalėjo Kazys Genčius iš Kretingos (285 balai), Vilius Jakeliūnas iš Kauno (255 balai) ir Vilius Tinteris iš Pasvalio (247 taškai). Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Kazys Genčius. Šis ūkininkas kartu su A. Plerpa vyks į pasaulines artojų varžybas Kanadoje. Geriausiu varžybų dalyviu tarp jaunimo buvo pripažintas Evaldas Paliukas iš Joniškio.







Facebook
iGoogle
El. paštas: